Regbio VAIRAS komanda

Varžybų kalendorius

Birželis 2017
Pr A T K P Š S
29 30 31 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 1 2

Lietuvos valstybės atkūrimo diena

Vairo“ regbio klubo bendruomenė Lietuvos nepriklausomybės dieną šventė drauge.

Skubantis laikas kartais savaip keičia ir pervertina vertybes. Nenuostabu, kad mūsų Lietuvoje lieka vis mažiau ir mažiau. Jaunas šeimas, augančią mažųjų Lietuvos piliečių kartą laimingais norime matyti čia - Lietuvoje. Meilę savo kraštui ir savo artimiesiems „Vairo“ regbio bendruomenės veikloje laikome prioritetais. Tuo tikslu vasario 16 dieną prie Bijotės ežero „Vairo“ regbio klubas organizavo vaikų ir tėvelių sporto šventę, kuri vadinosi „Mes esame – Lietuva“.
Apie 200 šiauliečių bei miesto svečių turėjo galimybę pabendrauti tarpusavyje, pasirungti, skanauti kareiviškais ir medžiokliškais patiekalais, pasidžiaugti gamta bei taikia Lietuvos padange. Skambant maršui, Lietuvos valstybės vėliavą į šventės atidarymo aikštę įnešė jaunieji „Vairo“ regbininkai, už kurių iškilmingoje eisenoje žygiavo bei „Vairo“ regbio klubo regalijas nešė buvęs ilgametis komandos kapitonas, daugkartinis Lietuvos čempionas Darius Nosys, 2016 metų geriausias Lietuvos regbio-7 žaidėjas Donatas Vilimavičius ir 2016 metų geriausias jaunasis regbininkas Arminas Blanka. Iškilmių procesijai vadovavo vienas iš pirmųjų „Vairo“ komandos žaidėjų Vladas Janavičius, vilkintis savo sportiniais marškinėliais, su kuriais „Vairo“ garbę gynė nuo 1975 metų. Simboliška, kad Lietuvos Nepriklausomybės dieną visi šventės teisėjai pasipuošė pirmojo nepriklausomos Lietuvos nacionalinės regbio rinktinės vyr. trenerio Sigito Kukulskio išsaugotais pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos regbio rinktinės marškinėliais.

Po „Vairo“ regbio klubo prezidento Jono Sluckaus sveikinimo, į dangų kilo Lietuvos valstybės vėliava , kurią lydėjo regbininkės Patricijos Jevtušenkaitės ir visų šventės dalyvių giedamas Lietuvos himnas- Tautiška giesmė.

Sportinė programa prasidėjo masiniu „Gintarinės mylios“ bėgimu. Jam vadovavo šviesios atminties daugkartinio Lietuvos ieties metimo čempiono, buvusio vairiečio Jono Narščiaus dukra Gintarė su šeima.

Lietuvos kariuomenė taip pat neliko nuošalėje. Kareiviškais pusryčiais- koše su arbata rūpinosi šventės organizacinio komiteto pirmininkas, kariuomenės atstovas Andrius Ivanauskas ir jo šeimyna. Pasistiprinę dalyviai pabiro po varžybų sektorius ir trasas . Krūva įvairiausių varžybų, estafečių, konkursų neleido ramiai sėdėti nei vaikams, nei suaugusiems.

 

Rungtyje „Marš marš , kareivėli, marš marš, dobilėli“ mažieji šventės dalyviai apsiginklavę ledo grąžtais patraukė ant Bijotės ežero ledo, kur tarpusavyje rungtyniavo, kuris iš jų greičiausiai išgręš eketę. Geriausias būsimas žvejys ir būsimos žmonos bėda buvo Aimonas Janušas. Prizines vietas laimėjo Deimantas Juozaitis ir Justinas Deldinas.

Kol mažieji plušo su ledo grąžtais, penkios vyresnių žvejų komandos, plevėsuodamos žuvis gąsdinančiomis vėliavomis, pajudėjo Bijotės ežero giliausių vietų link. Ten vyko poledinės žūklės varžybos įmantriu humanitariniu pavadinimu „Viename gale kablys arba gelbėkime dūstantį Lietuvos karosą“. Valandą laiko žvejai įvairiais masalais bandė prisišaukti ir gelbėti dūstančius karosus. Į jų kvietimą atsiliepė tik keletas ešeriukų, kuriuos sudėjus į vieną eilę bendras ilgis nesiekė nei pusės metro. Visgi prizininkai buvo nustatyti. Nugalėtoja tapo Dano Vilimavičiaus ekipa, pagavusi 20 centimetrų rainašonių. Antroje vietoje liko Vlado Janavičiaus komanda -8 centimetrai ešeriukų. Trečią vietą rungties teisėjas Audrius Ramančionis skyrė Gediminui Marcišauskui ir jo sūnui Hariui, sužvejojusiems povandeninės karalijos gyventojų batą.

 

Galiūnų varžybose „Stipresnis už Žydrūną Savicką“ dvidešimties kilogramų kelmą ne visi užsiregistravę rungties dalyviai sugebėjo pajudinti. Tačiau, keturiasdešimt iš jų ne tik pakėlė, bet ir sugebėjo švystelėti kelmą į tolį. Vaikų tarpe toliausiai kelmą nusviedė Rokas Lipinskas. Tarp moterų nepralenkiama buvo Gintarė Narščiūtė. Vyrų varžybose panašiausias į stipriausią planetos vyrą Žydrūną Savicką pasirodė esąs buvęs regbio žaidėjas, Lietuvos čempionas Robertas Vitkauskas.

 

Sudėtingiausia ir daugiausiai ištvermės reikalaujanti programos rungtis „Kryžiuočių išvarymas“. Keturioliktame mūsų eros amžiuje ne taip greitai ir ne taip lengvai mūsų protėviai susidorojo su vakarinių kaimynių ateiviais kryžiuočiais ir kalavijuočiais. Nelengva buvo ir šventinės rungties dalyviams. Žemaičiai vienbalsiai tvirtina, kad jeigu ne karingieji žemaičiai, tai šiandien Lietuvos nebūtų buvę. Tuo įsitikinusi ir paveizėti į stilizuotą protėvių mūšį bei kovinę vairiečių dvasią iš Samogitijos gilumos į renginį atvyko garbingo kovotojo regbininko Edvardo Žiliaus šeima. Kovingiausiu konkurso „Kryžiuočių išvarymas“ dvikovose pripažintas jaunosios kartos atstovas Lukas Sudaris. Rungties nugalėtoju tapo patyręs ir po varžovų pasalūniškų kirčių traumas išgydęs ir toliau sėkmingai klubo garbę ginantis Evaldas Kanopackis. Jis finalinėje dvikovoje nurungė savo auklėtinį Ovidijų Kybartą.

 

Gamtos patriarchas- gamtininkas Tadas Ivanauskas dažnai kartodavo, kad Lietuvos nacionalinis paukštis yra gandras. Šventės organizatoriai visiškai tam pritarė ir ilgakojo gandro bei jo žmonos gervės garbei surengė varžybas „Gandrų ir gervių lenktynės“. Su gandro ir gervės kojomis- mediniais kojokais ne visiems rungties dalyviams buvo lengva varlinėti. Pavyko tik tiems, kurie turėjo šaunią vaikystę kaime; buvo matę į ratus kinkomą arklį, nuo žemės paviršiaus atsispiriantį ir į žydrą Lietuvos padangę kylantį gandrą ar pelkėje ant vienos kojos stovinčią ir apie Lietuvos ateitį mąstančią gervę. Sėkmingiausiai gandro ir gervės pėdomis žingsniavo Patricija Jevtušenkaitė, Arnas Tichonovas ir Irmantas Kukulskis.

 

2000 metų Sidnėjaus olimpinės čempionės Dainos Gudzinevičiūtės pergalės olimpiadoje garbei, Lietuvos kariuomenės kariūnai Andrius Ivanauskas, Donatas Červinskas ir „Vairo“ regbio klubo valdybos narys Virginijus Sipavičius vaikams ir suaugusiems organizavo ir pravedė šaudymo varžybas- „Auksinis Dainos Gudzinevičiūtės šūvis“. Rungties dalyvių gausa parodė, kad tėvynę būtų kam ginti. Išmėginti akies taiklumą panoro vos ne šimtas šventės dalyvių. Geriausiais Lietuvos Tautinio Olimpinio Komiteto prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės pasekėjais vaikų tarpe buvo Jogaila Dapkus, Nikas Redko ir Nedas Juodeikis. Suaugusiųjų grupėje mažiausiai „žvairavo“ Jurijus Tichonovas , Jurgita Stonienė ir Kęstas Pangonis.

 

Šeima –svarbiausia visuomenės, svarbiausia ir „Vairo“ bendruomenės ląstelė. Šeimų geranoriškas dalyvavimas „Vairo“ klubo veikloje, jų moralinis palaikymas mums klubui yra labai svarbus. Šeimyninėse estafetėse „ Aš mano tėtis ir mama-kartu mes jėga“ bei „Lietuvos Žemaitukai ant Bijotės ežero“ rungėsi vaikas, mama ir tėtis. Šeimos vienybė, darna ir susiklausymas buvo svarbiausi aspektai, vedantys šeimos komandas pergalių link. Prizines vietas pasidalino penkios komandos: „Centras“, „Kanopackiai“, „Sraigiai“, „Pietinio šeima“ ir „Jogailos šeimyna“.

 

Daug emocijų sukėlė „Čempionų bėgimo“ varžybos. Čempionais norėtų būti didžioji dalis sportuojančių, bet ne visi jais tampa. Sunkus darbas, prakaitas, skausmas, valia – tai šešėliai lydintys čempionų laiptais kopiančius sportininkus. Pasislėpus už kampo – čempiono šešėlis dingsta, kaip ir dingsta vaizdas su jo garbei kylančia šalies vėliava . Žinodami varžybų svarbą, į bėgimo maišuose rungtį atvyko puikiai pasiruošę sportininkai. Lenktynių nugalėtoju tapo ilgametis „Vairo“ žaidėjas, daugkartinis Lietuvos čempionas Evaldas Štitilis. Antroje vietoje liko puikiai startavęs, bet finišo tiesiojoje jėgų pristigęs Nedas Juodeikis. Garbingą trečią vietą laimėjo patyręs bėgimo „vilkas“ Mindaugas Misevičius.

 

Šventės kulminacija tapo buvusio „Vairo“ regbininko, rašytojo, filologijos mokslų daktaro Rimanto Kmitos neseniai išleistos knygos „Pietinia Kronikas“ pavadinimu pavadintos virvės traukimo varžybos. Rungtyje varžėsi Šiaulių miesto mikrorajonų komandos. "Pietinia rajuona" komandoms nelabai gerai sekėsi ginti sava rajuona garbies . (R.Kmitos knyga parašyta šiaulietiška šneka).Tik vaikų turnyre prestižinę rungtį laimėjo Pietinia kaimynė „Taškento“ komanda . Suaugusių komandų , kurių sudėtyse buvo 3 vyrai ir dvi moterys, tarpe jėgas išbandė 7 Šiaulių miesto mikrorajonų ekipos. Nei „Dainai“, nei „Lieporiai“ , nei „Kamčatka“ nesublizgėjo. Finalinėje dvikovoje susigrūmė „Gubernija“ ir „Rėkyva“. Dramatiška kova, pareikalavusi daug išvermės , valios ir psichologinių resursų, baigėsi vieno iš seniausio Šiaulių rajono – „Gubernijos“ atstovų pergale. Aštuoniolikto amžiaus Šiaulių ekonomijos valdytojas Antanas Tyzenhauzas tikrai apsidžiaugtų tokia jo įkurto rajono virvės traukėjų pergale.

Daug emocijų ir džiaugsmo mažiesiems dalyviams suteikė „Tado Blindos“ ir „Laimės šulinio“ konkursai. Juose vaikai galėjo laimėti įvairių prizų ir skanumynų. Šventę vainikavo klubo „Vairo“ regbio klubo prezidento virti pietūs- medžiotojo sriuba įmantriu pavadinimu- šiurpa.

Po to sekė šventės uždarymas, nugalėtojų ir prizininkų apdovanojimai, pagyros , Lietuvos valstybinės vėliavos nuleidimas ir...visai didelis nenorėjimas grįžti į nesibaigiančiomis politikų rietenomis apstulbusį Šiaulių miestą.

Dėkojame visiems padėjusiems organizuoti Lietuvos Nepriklausomybei skirtą renginį: remėjams, savanoriams , teisėjams , tėveliams, vaikams.

daugiau foto ir video: http://www.facebook.com/Regbio-Klubas-Vairas-167794823344526/?hc_ref=PAGES_TIMELINE&fref=nf

Skaityti 451 kartai

Sužinok naujienas pirmas!